Nariai
Specialistams
Visuomenės švietimas
Onkologų klubas
Paremti LOD
- Titulinis
- Visuomenės švietimas
- Akcija „Mano tėtis stiprus“
Akcija „Mano tėtis stiprus“
Speciali prostatos vėžio prevencijai ir gydymui skirta akcija „Mano tėtis stiprus“ prasideda
Prostatos vėžys vis dar pirmauja tarp vyrų onkologinių ligų – kasmet ja suserga daugiau kaip 2000 vyrų. Šį sekmadienį švenčiama tėvo diena yra puiki proga pagalvoti apie vieno brangiausių žmonių – mūsų tėčių – sveikatą.
Delfi TV ir akcijos „Mano tėtis stiprus“ organizatoriai – Nacionalinis vėžo institutas, Lietuvos onkologų draugija bei Medicininės informacijos centras – Tėvo dienos proga dovanoja unikalią galimybę sekmadienį televizijos ekranuose pamatyti Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misteriją „Dievai ir žmonės“.
O jau nuo šiandien galima aukoti specialiais akcijos numeriais – 1418 auka 3 eur, o 1416 – 5 eur. Visos surinktos lėšos bus skirtos Nacionaliniam vėžio institutui, prostatos vėžio prevencijai ir gydymui.
Akcija „Mano tėtis stiprus“ ir lėšų rinkimas tęsis visą birželį – vyrų sveikatos mėnesį.
Akcijos akcentas – simboliškas spektaklis–misterija „Dievai ir žmonės“ pasakoja apie Visatos sukūrimą, pradžių pradžią, kaip ją supranta baltai, apie tikėjimą senaisiais dievais ir papročius, iki šiol srovenančius kiekvieno lietuvio kraujyje. Senosios tradicijos, giesmės išmaniai sujungtos su šiuolaikinėmis technologijomis, elektronine muzika, žiūrovui palieka neišdildomą įspūdį.
Televizijos kanalą Delfi TV kviečiame įsijungti sekmadienį 18 val. ir pasimėgauti neeiliniu spektakliu, kurio daugelis Lietuvos žmonių ir nepamatė dėl šalį užklupusios COVID-19 pandemijos.
Informacinė sklaida
 |
|
| |
|
| |
|
 |
|
Kvietimas į renginius 2020 06 05
Tėvo diena, kurią kasmet švenčiame birželio pirmąjį sekmadienį, skirta mūsų artimiausiam žmogui, kurio dėka esame šiame pasaulyje. Tėčiams ši diena – daugiau nei data, kai atsiimami kasmetiniai „nuopelnai“ už gerai atliktą darbą materialių dovanų pavidalu. Jie visi tikisi sulaukti dėmesio ir neskubraus bendravimo. Šią dieną – tinkamiausias laikas jiems išreikšti dėkingumą, meilę ir pagarbą.
Sudėtingu COVID-19 karantino laikotarpiu sunkus išbandymas teko mums visiems, tačiau dar sunkesnis – gydytojams, slaugytojams ir... mūsų tėčiams. Kai kurie iš jų yra senyvo amžiaus, kai kurie kenčia nuo ligų. Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, o Lietuvos vyrai ja serga dažniau nei kitų Europos šalių gyventojai. Nors šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku nustačius daugelis vyrų pasveiksta, o dalis jų ilgus metus gyvena net sirgdami išplitusia liga, vis dėlto prostatos vėžys kasmet nebūtin nusineša apie pusę tūkstančio vyrų – mūsų tėvų, mūsų sutuoktinių. Birželį pasaulis yra paskelbęs vyrų sveikatos mėnesiu. Šia proga akcijos „Mano tėtis stiprus“ organizatoriai – Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos onkologų draugija bei Medicininės informacijos centras – kviečia visus paremti Nacionalinį vėžio institutą, kuris surinktas lėšas naudos prostatos vėžio prevencijai ir gydymui. Parama renkama nuo birželio 4 d. specialiais akcijos numeriais – 1418 – 3 Eur, o 1416 – 5 Eur.
Taip pat akcijos „Mano tėtis stiprus“ organizatoriai bei Delfi TV dovanoja unikalią galimybę per televizijos ekranus išvysti Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misteriją „Dievai ir žmonės“. Spektaklis pasakoja apie Visatos sukūrimą, pradžių pradžią, kaip ją supranta baltai, tikėjimą senaisiais dievais ir papročius, iki šiol srovenančius kiekvieno lietuvio kraujyje. Senosios tradicijos, giesmės išmaniai sujungtos su šiuolaikinėmis technologijomis, elektronine muzika, žiūrovui palieka neišdildomą įspūdį. Televizijos kanalą Delfi TV kviečiame įsijungti sekmadienį, birželio 7 d., 18 val. ir pasimėgauti įspūdingu spektakliu, kurio daugelis Lietuvos žmonių nepamatė dėl šalį užklupusios koronaviruso pandemijos.
Pirmadienį, birželio 8 d., 12 val. Nacionalinio vėžio institutas kviečia į sode esančią UniPark P11 automobilių stovėjimo aikštelę, kur vyks „Mano tėtis stiprus“ renginys. Saugiai, laikydamiesi deramų atstumų, pagerbsime tėčius, padėkosime gydytojams už rūpinimąsi jais. Skleisime kuo daugiau informacijos apie ankstyvuosius ligos požymius, kad nepavėluotume pas gydytoją, ir sužinosime, kaip saugiai prižiūrėti sergančius tėčius pandemijos metu, kaip paremti esančius izoliacijoje.
Renginyje dalyvaus
Prof. Sonata Jarmalaitė, laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas
Prof. Mindaugas Jievaltas, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas
Med. m. dr. Albertas Ulys, NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas
Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė, baleto pedagogė
Paulius Rakštys, Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas
Jurga Šeduikytė, dainininkė, muzikos kūrėja ir aktorė
„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, muzikos grupė
Renginį siūbuos televizijos laidų bei renginių vedėjas Rolandas Vilkončius.
Nors renginys vyks lauke, prašome laikytis saugaus atstumo ir dėvėti kaukes.
Organizatoriai: Nacionalinis vėžio institutas ir Lietuvos onkologų draugija
Vykdytojas: Medicininės informacijos centras, UAB
Informacinė sklaida
 |
|
 |
|
 |
Pranešimas spaudai |
|
|
|
|
|
Pranešimas žiniasklaidai 2020 06 08
Geresnių rezultatų sulauksime, kai ir medikas, ir pacientas bus saugūs
Nacionalinis vėžio institutas, Urologų draugija bei Medicininės informacijos centras surengė akciją „Mano tėtis stiprus“. Skambant linksmai dainininkės Jurgos Šeduikytės ir muzikos grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, tarp kurios narių yra trys tėčiai, muzikai, pagerbti tėčiai ir padėkota gydytojams už rūpinimąsi jais. Organizatoriai pakvietė visus Lietuvos žmones paremti Nacionalinį vėžio institutą, kuris surinktas lėšas naudos prostatos vėžio prevencijai ir gydymui. Visą birželį – vyrų sveikatos mėnesį – parama renkama specialiais akcijos numeriais: 1418 – 3 Eur, o 1416 – 5 Eur. Akcija surengta tėvo dienos, kurią kasmet švenčiame birželio pirmąjį sekmadienį, proga. Ją atidarė sostinės meras Remigijus Šimašius.
„Mielas mano tėti, kadangi mes išsiskyrėme labai anksti, noriu tau padėkoti už visas kūrybines savybes, kurias turiu dabar. Už tai myliu žodį, stengiuosi mylėti visus žmones. Tiems, kurie turi tėčius, noriu pasakyti: galėjimas prisiliesti vienas prie kito yra dovana. Kalbėkitės, nes kalbėjimas atveria kelią į širdį“, – sakė dainininkė, muzikos kūrėja ir aktorė Jurga Šeduikytė.
Baleto pedagogė Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė ragino rūpintis vyrų sveikata: „Gerai, kai tėvelis, vyras yra šalia, tačiau kartais ateina diena, kuri išskiria. Mielos moterys, žmonos, rūpinkitės savo brangiausiais, raginkite vyrus paisyti savo sveikatos, kreiptis į gydytojus, kurie savo pacientams atiduoda labai daug jėgų, todėl lenkiu prieš juos galvą.“
Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje. Dažniausia jų onkologinė liga yra prostatos vėžys. Juo kasmet suserga apie 2,5 tūkstančio vyrų. Nors šiuolaikinis gydymas leidžia įveikti šią klastingą ligą – laiku nustačius daugelis vyrų pasveiksta, o dalis ilgus metus gyvena net sirgdami išplitusia liga, vis dėlto prostatos vėžys kasmet nebūtin nusineša apie pusę tūkstančio vyrų – mūsų tėvų, mūsų sutuoktinių.
Lietuvoje jau keliolika metų veikia Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri padeda anksti nustatyti prasidėjusią ligą, kai ją dar galima išgydyti. „Mes vieninteliai Europoje turime tokią programą, todėl labai tuo džiaugiamės ir didžiuojamės, – teigė Lietuvos urologų draugijos prezidentas prof. Mindaugas Jievaltas. – Mūsų šalies vyrų sergamumo rodikliai, palyginti su kitų šalių rodikliais, aukštoki, bet gydymo rezultatai geri. Ar galime daugiau nuveikti? Taip. Kartu dirbdami su pacientų organizacijomis ir politikais, nuo kurių priklauso, ar bus finansuojamos mūsų iniciatyvos. Tėtis yra tokia pati svarbi šeimos ląstelės dalis, kaip ir mama, todėl be sveiko vyro negalime įsivaizduoti sveikos visuomenės.“
Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos prezidentas Paulius Rakštys teigė tikintis, kad greitai gyvenimas vėl sugrįš į normalų kelią ir kad vyrai vėl galės tikrintis sveikatą. „Vyrai, ruoškitės patikroms, ateikite pas gydytojus, kai dar ne vėlu, naudokitės valstybės parama – ji skiria lėšų jūsų sveikatai. Nereikia rizikuoti!“, – ragino vadovas. Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys pabrėžė, kad onkologams neteko įgyti asmeninės kovos su koronavirusu patirties, nes iš karto buvo priimti teisingi sprendimai – atstumo laikymasis, saviizoliacija atvykus iš užsienio, testavimas. „Patikėjome savo jėgomis ir tuo, kad net pandemijos metu galima padaryti gerų darbų, išmokti naudingų pamokų ir sulaukti gauti gerų rezultatų, kurie gali tapti tramplinu šokti aukščiau“, – sakė gydytojas.
Profesoriui antrino laikinai einanti Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas prof. Sonata Jarmalaitė. Ji teigė, kadkarantino metu, deja, profilaktikos programų vykdymas sustojo ir nebus lengva vėl įsukti procesą, kad jis vyktų kaip puikiai suderintas mechanizmas, tačiau rūpinimasis sveikata visuomet svarbus. „Po karantino onkologija nebebus tokia, kokia buvo. Mes išmokome dirbti per atstumą, turime pirkti naują įrangą, kad operuotume saugiai. Turime daug ką keisti medicinoje. Todėl šiandien negalime kalbėti, kad pas mus viskas puiku. Laukiame pokyčių ir valdžios supratingumo, nes ir medikas, ir pacientas turi būti saugūs. Tik tada, kai ligonis taip jausis, jis galės drąsiai atvažiuoti į Nacionalinį vėžio institutą ir sulauks pagalbos“. Prof. S Jarmalaitė dėkojo tiems, kurie karantino metu, ypač pirmosiomis dienomis, aprūpino medikus saugos priemonėmis.
Informacinė sklaida
Straipsnis Nr. 1
Onkologų tikslas: pratęsti ligonių gyvenimą, bet ne bet kokia kaina
Mokslas daro stebuklus. Išrasti nauji vaistai net išplitusiu prostatos vėžiu sergantiems ligoniams leidžia oriai ir be skausmų gyventi ilgus metus.
Ligą pavyko sustabdyti
Kauniečiui Jonui Gudžinskui eina 78-ti ir ketvirti metai, kai liovėsi dirbęs pagal profesiją. Inžinierius mechanikas net po sunkios operacijos nesustabdė profesinės veiklos, o dabar su žmona leidžia laiką gėrėdamasis gamta ir augindamas daržoves pakaunėje. Poną Joną liga užklupo prieš aštuonerius metus – pajuto, kad naktį tenka keltis ir eiti į tualetą, sunku šlapintis. Prostatos vėžį įtarė jo sūnus urologas Žilvinas Gudžinskas. Jis atliko biopsijos procedūrą – paėmė ląstelių tyrimui atlikti. Gydytojai nustatė išplitusį vėžį.
„Grįžau iš Maltos. Sūnus pasitiko oro uoste. Veždamas namo, sako: štai tokia situacija“, – prisimena ponas Jonas. Jis nė neįtarė, kad serga, visuomet jautėsi puikiai. Netrukus vyras buvo operuotas. Jis tikina, kad dabar operacijos nė neprisimintų, jei ne vamzdelis šone, per kurį pasišalina šlapimas. Tačiau su tuo galima susigyventi. Kadangi J. Gudžinskui buvo nustatyta vietiškai išplitusi liga, po operacijos jis buvo gydomas androgenus deprivuojančia terapija. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau, praėjus keleriems metams, liga vėl ėmė progresuoti, PSA rodiklis augti. Nustatyta, kad vėžinės ląstelės tapo atsparios vaistams, todėl ponui Jonui buvo skirti naujosios kartos antiandrogenai. Jis buvo įtrauktas į vardinę vaisto paskyrimo programą, pagal kurią jam vaisto tiekimą užtikrino gamintojas. Mokslininkai yra ištyrę jau tris šios grupės skirtingus medikamentus ir nustatę, kad vaistai ligos progresavimą atitolina vidutiniškai iki 45 mėnesių. Nors J. Gudžinskas serga, kaip gydytojai vadina, gyvybei pavojinga liga, jis ne tik jaučiasi puikiai, bet ir nėra metastazių. Vėžys sustabdytas, tad jis gali užsiimti mėgstama veikla, gyventi visavertį gyvenimą ir yra visiškai savarankiškas.
Taktika kinta
„Kol vėžys neišplitęs, taikomos lokalios gydymo formos – pacientas arba operuojamas, šalinama visa prostata, arba jam taikoma spindulinė terapija. Dažniausiai tokie žmonės pasveiksta“, – teigia Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas. Vis dėlto, nepaisant gydymo, kai kuriems vyrams liga gali atsinaujinti, po kurio laiko ima plisti. Prostatos vėžys dažniausiai išplinta į kaulus arba limfmazgius, tuomet tokiam pacientui reikia dar ir sisteminio gydymo. Pastaraisiais metais specialistai randa vis daugiau įrodymų, kad net ir jau išplitusią ligą (kol nėra labai daug metastazių) dar prasminga gydyti lokaliai. „Viena iš teorijų skelbia, kad liga ir toliau metastazuoja iš pirminio židinio – prostatos. Jau paskelbti keli klinikiniai tyrimai, kurie patvirtina, kad ligoniai, kuriems nustatytos vos kelios metastazės, vis dar gali būti gydomi radikaliai – spinduliuojant pirminį naviko židinį prostatą bei metastazes. Šitaip gydyti vyrai ne tik gerokai ilgiau gyvena, bet ir jų gyvenimo kokybė geresnė“, – teigia prof. M. Jievaltas. Tačiau profesorius pabrėžia, kad pacientams, kuriems jau yra metastazių, vis dėlto būtinas ir sisteminis gydymas. Mokslininkai senokai yra įrodę, kad prostatos vėžys yra priklausomas nuo hormonų, nuo androgenų (testosterono). Testosteronas skatina ląstelių dalinimąsi ir plitimą. Dėl šios priežasties, kai vėžys atsinaujina arba pradeda plisti, progresuoti, vyrams yra šalinamos sėklidės, kurios gamina šiuos hormonus (testosteroną). „Pastaruosius 70 metų taikoma kastracija – chirurginė arba medikamentinė. Ji dar vadinama gydymu hormonais, o mes, gydytojai, ją vadiname androgenus deprivuojančia terapija. Ši terapija yra sisteminio gydymo pagrindas“, – sako specialistas.
Kuo anksčiau, tuo daugiau galimybių
„Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti prasidėjusį metastazavimo procesą, nes kuo mažiau metastazių, tuo daugiau turime galimybių efektyviai kontroliuoti procesą, kad metastazių neatsirastų daugiau. Nuo to priklauso išgyvenamumas“, – teigia prof. M. Jievaltas. Pastaruoju metu anksčiau nustatyti metastazuojantį prostatos vėžį padeda naujas PET-PSMA tyrimas. Kadangi prostatos vėžio ląstelės membrana išskiria specifinius antigenus, pacientui suleidus specialių radioaktyvų preparatų, jie prisijungia prie minėtų antigenų ir gydytojams „parodo“, kurioje liaukos vietoje yra vėžys ar kur vėžio ląstelės suformavo metastazes. Deja, jo atlikti mūsų šalyje, deja, kol kas dar negalima.
„Anksti nustatę metastazes, galime anksčiau paskirti sisteminį gydymą, – sako profesorius. – Per pastaruosius 10–15 metų mūsų gydymo galimybės labai išsiplėtė. Šalia daugelį dešimtmečių taikomų terapijų, pavyzdžiui, hormonų, chemoterapijos, šiandien turime nemažai visiškai naujų veiksmingų vaistų. Net skirtingo veikimo.“ Dabar, gydydami prostatos vėžį, gydytojai siekia, kad liga neišplistų arba, jei liga labai pikta ir neįmanoma išvengti metastazių, jų atsirastų kiek galima vėliau. Mat, atsiradus metastazėms, prasideda ir skausmai. „Sisteminio gydymo tikslas – kiek galima ilgiau užtikrinti periodą be metastazių. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulio gydytojai suformulavo siekį pratęsti ligonio gyvenimą, tačiau ne bet kokia kaina. Žmogus turi gyventi oriai, dėl to onkologai vaistų kūrėjams kelia vis daugiau reikalavimų užtikrinti gyvenimo kokybę. Skausmų nebuvimas – vienas svarbiausiųjų. Todėl beveik visos modernios terapijos leidžia ne tik pailginti ligonio gyvenimą, bet ir jam gyventi be metastazių ir be skausmų“, – aiškina profesorius ir priduria, kad įvairių rūšių naujosios kartos vaistai tam tikram laikui tarsi užfiksuoja ligonio būklę, o kartais ir pagerina, šitaip atitolindami laiką iki kitų – stipresnių vaistų skyrimo, pavyzdžiui, chemoterapijos. Kartu jie ilgina ir žmogaus gyvenimą. Yra ir vaistų, kurie gali pagerinti ligonio gyvenimo kokybę net esant terminalinei ligos stadijai.
Karantinas – ne trukdis
Profesorius tikina, kad koronaviruso epidemijos metu Kauno klinikos nesiliovė teikusios pagalbą onkologiniams pacientams, nes pagal sveikatos apsaugos ministro ir Klinikų vadovo įsakymus jie buvo įrašyti į pacientų, kuriems reikalinga būtinoji pagalba, sąrašus.
„Taip, kai kurias operacijas atidėjome. Kai kuriems pacientams pavėlinome tyrimus. Tarp jų tikrai nėra sergančių progresuojančia liga, nes vėliau pradėtas gydymas jiems gali lemti prastesnes pasekmes ir trumpesnį gyvenimą“, – tvirtina Urologijos klinikos vadovas.
Tačiau per karantiną atsirado gydymo naujovių. Pavyzdžiui, kai kurie pacientai pradėti konsultuoti per atstumą, išrašomi elektroniniai receptai, o vaistų jie gali gauti artimiausioje vaistinėje. Nereikia vykti pas gydytoją. Viskas paprasta ir greita. „Tam tikra patirtis, kurią įgijome per epidemiją, manau, galėtų būti pritaikyta ir ateityje, pavyzdžiui, galėtume drąsiau naudotis telemedicinos galimybėmis, perkelti dalį savo darbo į internetinę erdvę. Iš to turėtų naudos ne tik pacientai, bet ir gydytojai. Trumpėtų laukiančiųjų konsultacijų eilės“, – sako prof. M. Jievaltas ir priduria, kad ligoniai, nors pas šeimos gydytojus patekti tapo truputį sunkiau, ir toliau turėtų nedelsti kreiptis į specialistus, nes nuo to priklauso, ar jie pasveiks, ar ilgiau gyvens, kaip seksis valdyti ligą.
Informacinė sklaida
 |
|
 |
|
|
|
Straipsnis Nr. 2
Profesionalai – apie dažniausią Lietuvos vyrų vėžį: gydymo naujovė prailgina gyvenimus
Naujovių į Nacionalinio vėžio instituto medikų darbą įnešė koronaviruso epidemija. Gal svarbūs pakeitimai nepadarys tiesioginės įtakos ligonių išgyvenamumo ilgėjimui, tačiau jų gyvenimas tikrai taps patogesnis. Daugelį dešimtmečių prostatos vėžiu sergantys vyrai gydomi chemoterapiniais vaistais, kurie žudo vėžines ląsteles. Prieš kelerius metus pakeitus šių vaistų skyrimo tvarką, ir pacientai, ir gydytojai sulaukė stebėtinai gerų rezultatų – ligonių gyvenimas gerokai pailgėjo.
Dažniausia liga
Prostatos vėžys – dažniausia vyrų onkologinė liga, kuri kasmet Lietuvoje nustatoma daugiau nei 2,5 tūkst. vyrų. Vis dažniau ji aptinkama anksti, kai šiuos vyrus galima išgydyti, rašoma pranešime spaudai. Yra daugybė prostatos vėžio gydymo būdų ir niuansų, kurie priklauso nuo ligonio būklės ir amžiaus, nuo ligos ypatumų ir net nuo paciento pageidavimų. Gydytojai stengiasi derinti pacientui palankiausią terapiją su maksimaliu laukiamu rezultatu. Jei nustatomas neišplitęs pradinių stadijų vėžys, jei liga neagresyvi, gydytojai tokio paciento net negydo, bet aktyviai stebi. Gydyti jis pradedamas, tuomet jei navikas „pabunda“. Jei liga agresyvesnė, specialistai taiko radikalius gydymo metodus – pašalina naviką arba chirurgine operacija, arba taikydami spindulinę terapiją. Kartais skirama ir hormonų terapija. Šio gydymo tikslas – sunaikinti naviką ir išgydyti žmogų. Vis dėlto, nepaisant to, kad gydytojai pagal tam tikrus tyrimų rodiklius gali numatyti, ar žmogus pasveiks, šimtaprocentinių garantijų nėra. Kartais nutinka taip, kad net esant palankioms prognostinėms aplinkybėms, liga ima plisti. Tad jei liga po pirminio gydymo ima progresuoti, vėžys išplinta, nustatomos metastazės arba, jei iš pat pradžių nustatomos metastazės, ligonis imamas gydyti kitaip. Šiame etape labai svarbi chemoterapija. Tai – gydymas citostatikais, vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles. Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė–chemoterapeutė dr. Jolita Asadauskienė sako, kad chemoterpija neskiriama ligoniams, kuriems yra neišplitęs pradinių stadijų vėžys, nes tokios vėžinės ląstelės mažai jautrios, o kai kurios iš viso nejautrios chemoterapiniams vaistams. Tačiau kai liga ima plisti, ląstelės tampa piktybiškesnės ir kartu mažiau atsparios chemoterpijai. Tuomet galima pradėti gydymą chemoterapiniais vaistais.
Svarbi naujovė
Jau seniai mokslininkai yra įrodę, kad prostatos vėžys yra priklausomas nuo hormonų. Tai reiškia, jog jis atsiranda todėl, kad organizmą veikia vyriškieji hormonai androgenai. Dėl šios priežasties kai vėžys atsinaujina, vyrams šalinamos sėklidės, kurios išskiria hormonus, – arba jas pašalinant operacija, arba medikamentais. Toks gydymas efektyvus ir žymiai pailgina ligonių gyvenimą, bet vis dėlto ateina minutė, kai vėžinės ląstelės nustoja reaguoti į gydymą hormonais. Tuomet pacientams skiriama chemoterapija. Tačiau mokslas eina pirmyn. Buvo įrodyta, kad su hormoniniais preparatais iš karto skyrus chemoterapinių vaistų – gydymas būna daug efektyvesnis, nei tuomet, kai jie skiriami vieni po kitų. Jau kelerius metus Lietuvoje vyrams, kuriems yra išplitęs vėžys, iš karto taikoma ankstyvoji chemoterapija. Gydytoja teigia, kad toks gydymas davė neregėtai gerų rezultatų – jis sustabdo ligą ir ligonių gyvenimas pailgėja vidutiniškai pusantrų metų, bet daugelis pacientų be naujų metastazių gyvena ir trejus metus, o kai kurie prijungus dar ir kitus gydymo metodus net penkerius–septynerius. Dr. Jolita Asadauskienė aiškina, kad kai liga vėl ima metastazuoti, pacientams skiriami antrosios eilės chemoterapiniai vaistai, kurie dar keletą mėnesių pailgina pacientų gyvenimą.
„Deja, chemoterapijos negalima skirti nuolatos, nes ji veikia visą organizmą, – teigia specialistė. – Pirmosios eilės vaistų galime skirti šešis kursus, o antrosios – dešimt. Tuomet būtina nutraukti gydymą arba daryti pertrauką. Po poros metų, jeigu leidžia paciento būklė, liga agresyvesnė, plinta greitai, ligonis jaučia skausmus, vėl galima skirti chemoterapiją.“ Ateina laikas, kai nebegalima tęsti ir šio gydymo, tačiau dėl to nusiminti nereikia, – yra vaistų, kuriuos galima vartoti ir tokioje situacijoje. „Lietuvoje turime nemažą modernių vaistų arsenalą gydyti prostatos vėžį“, – tvirtina chemoterapeutė dr. J. Asadauskienė. Tik svarbu, kad vyrai reguliariai pasitikrintų sveikatą, o susirgę – bendradarbiautų su gydytojais.
Ligoninė veikia, ligoniai gydomi
„Karantino metu mūsų darbas beveik nepasiketė. Poliklinikoje, kaip ir anksčiau, konsultuojame pacientus, tik daliai jų konsultacijos vykdomos nuotoliniu būdu. Manau, kad jos pasiteisino. Ateityje ir toliau dalį pacientų taip konsultuosime, – tikrai iš tolimo rajono žmogus neturi važiuoti pas mus tik tam, kad gautų vaistų receptą. Jei žinome tyrimų duomenis – juos pateikia šeimos gydytojas, – galime skirti gydymą, išrašyti elektroninį receptą arba spręsti, ar ligoniui reikia papildomų tyrimų“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. Tačiau, gydytojo teigimu, sulėtėjo šeimos gydytojų darbas, todėl sustojo priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos vykdymas. Jis tikisi, kad pasibaigus karantinui, ji bus kuo skubiau atnaujinta – ligoniai neturi nukentėti.
„Dauguma mūsų pacientų sąmoningi ir suvokia situaciją. Stengiasi pasitikrinti, atvykti laiku“, – sakė dr. A. Ulys. Tačiau jis prisiminė vieną vyrą, kurio liga buvo pažengusi. Atvykęs vyras tikino, kad jam buvo sunku patekti pas šeimos gydytoją, kuris turi nusiųsti jį pas onkologus. Gydytojas tikina nežinąs, ar tai tiesa, nes kartais vyrai prisigalvoja įvairiausių paaiškinimų, kodėl užleido ligą. Vis dėlto, NVI gydytojai, remdamiesi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos urologų draugijos rekomendacijomis, atidėjo kai kurių pacientų operacijas. „Jeigu paciento liga yra vidutinės arba mažos rizikos, jei jis turi gretutinių ligų, operaciją galima atidėti, nes negalima reabilitacija. Mes manome, kad po prostatos operacijos ji svarbi, toks ligonis neteks reikalingo gydymo etapo“, – sako urologas.
Kiti pacientai gydomi kaip anksčiau. Komplikacijų nepadaugėjo. „Tik artimieji negali ateiti jų lankyti. Gal mūsų pacientai susikaupė ir sveiksta greičiau, kad galėtų grįžti namo“, – juokauja gydytojas ir priduria, kad kai kurie dabar padaryti pakeitimai ateityje taps gydymo norma, nes jie naudingi. „NVI iš karto buvo priimti teisingi sprendimai – atstumo laikymasis, saviizoliacija atvykus iš užsienio, testavimas. Turime savo laboratoriją, kurios darbuotojai per nevisą darbo dieną gali pateikti tyrimo rezultatus, todėl mums neteko įgyti asmeninės kovos su koronavirusu patirties“, – sako dr. A. Ulys.
Informacinė sklaida
| |
|
|
|
Straipsnis Nr. 3
Ilgiau veikiantys vaistai – rečiau į ligoninę
Nors net ir su išplitusiu prostatos vėžiu vyrai gali gyventi daug metų, gydytojai siekia kuo anksčiau nustatyti ligą ir ją išgyti, o jei to padaryti nepavyksta, siekti, kad ji nemetastazuotų. Nuo to priklauso ligonio gyvenimo kokybė ir ilgumas. Gydymas turi būti ne tik efektyvus, bet ir saugus. Koronaviruso pandemijos metu išvengti vizitų pas gydytoją, leidžia naujos gydymo technologijos, ilgai veikiantys vaistai.
Kelios pakopos
Gydytojai kantriai vyrams kartoja: jei jums per 50 metų, turite dalyvauti prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Reguliariai tikrinantis sveikatą, specialistai gali aptikti ligą, kai ji dar neišplitusi. Išoperavus vėžį arba pritaikius spindulinę terapiją, dauguma tokių vyrų pasveiksta. Vis dėlto kartais nutinka, kad liga atsinaujina ir ima plisti. Taip yra todėl, kad prostatos vėžys yra priklausomas nuo hormonų, o jie skatina ląstelių dalijimąsi ir plitimą. Tokiu atveju reikia sisteminio gydymo. „Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti prasidėjusį metastazavimo procesą, nes kuo mažiau metastazių, tuo daugiau turime galimybių kontroliuoti, kad jų neatsirastų daugiau. Nuo to priklauso paciento išgyvenamumas, – teigia LSMU Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.
Gydo hormonais
Šiauliečiui Vincui 97-eri. Likimas lėmė, kad visą gyvenimą nereikėjo turėti reikalų su gydytojais, išskyrus kartą, kai susilaužė ranką. Vis dėlto prieš 18 metų urologai jam nustatė prostatos vėžį, - tuomet PSA rodiklis buvo net 63, kai norma yra iki 4. Vyras buvo operuotas, vėliau – gydomas vaistais. Dabar ponas Vincas teigia, jaučiasi puikiai ir tik kartą per tris mėnesius apsilankąs pas urologą, kad būtų suleista vaistų. Pašalinti sėklides, kad nebebūtų gaminami hormonai, kurie verčia vėžines ląsteles metastazuoti, galima arba operuojant, arba medikamentais. Pastaruosius ligoniai vadina hormonais, o gydytojai – androgenus deprivuojančia terapija. Androgenus slopinantis gydymas jau senai prieinamas Lietuvos pacientams. Respublikinės Šiaulių ligoninės šiuo metus einantis urologijos skyriaus vedėjo pareigas Aurimas Žibutis teigia, kad ši terapija skiriama gana dažnai. Injekcijų ligoniai turi atvykti pas urologus kas mėnesį, tris arba šešis mėnesius. Kaip dažnai injekcijos bus atliekamos, pasak gydytojo, priklauso nuo klinikinės situacijos ar ligonio būklės – kuo agresyvesniu vėžiu jis serga, tuo dažniau turi lanktytis pas gydytojus. „Pirmiausia nustatome kokio agresyvumo vėžiu žmogus serga ir kokia rizika, kad jis progresuos. Agresyvia liga sergančius pacientus norime matyti dažniau, nes tuomet galime geriau kontroliuoti jų ligą“, – sako specialistas.
Pas gydytoją kas pusę metų
Lietuvoje yra hormoninių vaistų, kuriuos užtenka suleisti kartą per pusę metų. Įrodyta, kad jie veikia taip pat efektyviai, kaip ir tie, kurie leidžiami kas mėnesį ar kas tris. Karantino metu paaiškėjo, kad ilgai veikiantys vaistai labai naudingi, nes sumažina pacientų vizitų skaičių į gydymo įstaigas. Gydytojas A. Žibutis sako, kad karantino metu pagalba onkologiniams ligoniams nebuvo nutraukta. Didžioji dalis pacientų buvo ir konsultuojami, ir operuojami. Tačiau ligoniams, kurie turėjo daug gretutinių ligų, tačiau sirgo lėtai rogresuojančia onkologine liga, didžiosios operacijos buvo atidėtos, dėl jų saugumo. Jie buvo operuoti kai baigėsi karantinas.
„Naujai nustatytiems ligoniams arba įtariamiems, kad serga onkologine liga, yra „žalieji koridoriai“. Tai reiškia, kad šie žmonės daug greičiau patenka pas specialistus, gauna reikiamus tyrimus ir jiems skiriamas gydymas. Karantino metu žaliuose koridoriuose urologai turėjo daug laisvų vietų. Dabar, baigiantis karantinui, pacientų atsiranda daugiau, todėl gydytojai stengiasi, kad „žaliųjų talonų“ būtų daugiau ir pacientai greičiau papultų pas specialistus. Vis dėlto, esant koronaviruso pandemijai, geriau, kad pacientai rečiau lankytųsi gydymo įstaigose. Vienas iš būdų tai padaryti – ilgo veikimo vaistai, pavyzdžiui, minėtas hormonas, kurį reikia leisti tik kartą per pusę metų. Tiesa, prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą šį hormoną vartojantys vyrai, turėtų atlikti dažniau – kartą per tris mėnesius. Tačiau tam nebūtina važiuoti pas urologą, – tyrimui gali nukreipti šeimos gydytojas. Gydytojai vis dažniau renkasi ilgo veikimo vaistus ir dėl pacientų patogumo. Nemažai Šiaulių ligoninės pacientų gyvena atokiau nuo miesto, neretas yra garbaus amžiaus. Jiems sunku atvykti į ligonę. Toks gydymas patogus ir tiems, kieno darbas susijęs su kelionėmis, ar tiesiog nenori jaudintis dėl dažnų vizitų pas gydytojus.
„Fiksuoja“ būklę
Naujosios technologijos taikomos ne tik minėtame prostatos vėžių sergančių vyrų gydymo etape. Mūsų šalies ligoniams prieinami modernūs vaistai visais gydymo etapais. Pavyzdžiui, kai vėžinių ląstelių receptoriai nebereaguoja į minėtus hormonus ir vėžys metastazuoja, ligoniui skiriama antrosios eilės hormonų terapija, kuri veikia kitaip nei pirmieji medikamentai.
Prof. M. Jievaltas teigia, kad įvairūs naujosios kartos vaistai tam tikram laikui tarsi fiksuoja ligonio būklę, o kartais ir pagerina, šitaip atitolindami laiką iki kitų – stipresnių vaistų skyrimo. Kartu jie ilgina ir žmogaus gyvenimą. Yra vaistų, kurie gali pagerinti ligonio gyvenimą net esant terminalinei ligos stadijai.
Gydytojas A. Žibutis sako turįs pacientų, kurie su liga gyvena ilgus metus. Svarbiausia kuo anksčiau nustatyti ligą ir tinkamai ją gydyti. O pacientas turi pasitikėti gydytojais ir su jais bendradarbiauti.
Informacinė sklaida
 |
|
| |
Atnaujinta 2021-01-27 13:09
onkologai.lt