Komandoje geriau negu vienam

Lietuvos onkologų draugija (ankstesnis pavadinimas – Lietuvos kovos su vėžio liga draugija) švenčia savo veiklos 80-metį. Šia proga apie buvusią ir esamą draugiją kalbamės su draugijos pirmininko poste dirbusiomis prof. Laima Liudvika Griciūte ir prof. Janina Didžiapetriene 

Draugijos medikų bendruomenėje yra būdingas dalykas. Kokie pagrindiniai tokių draugijų tikslai?
Prof. Laima Liudvika Griciūte: Taip jau įprasta, kad daugelio sričių medikai buriasi į tik tos specialybės medikus vienijančias organizacijas. Svarbiausias įvairių specialybių medikų draugijų tikslas yra aktyviai bendradarbiaujant jų nariams dalytis sukauptu patyrimu, vertinti diagnostikos bei gydymo naujoves ir jų panaudojimo rezultatus. Antras svarbus draugijų tikslas yra informuoti visuomenę apie vienos ar kitos patologijos rizikos veiksnius siekiant to, kad žmonės sužinotų, kaip galima išvengti ligos, o susirgus – kaip sąmoningai dalyvauti gydymo procese. Visuomenės švietimas yra labai svarbus ir neretai veiksmingas.

Kokios buvo ir yra pagrindinės Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos veiklos kryptys? 
Nuo draugijos įkūrimo pradžios, t.y. nuo 1933 metų, pagrindinės draugijos veiklos kryptys buvo siejamos su vėžio profilaktika bei gyventojų švietimu onkologijos klausimais. Draugijos tikslas buvo burti Lietuvos gyventojus kovoti su onkologinėmis ligomis. Siekdama šio tikslo Lietuvos kovos su vėžio liga draugija švietė gyventojus, aiškino vėžio rizikos veiksnius ir kaip jų išvengti, skatino ir rėmė gydytojų kvalifikacijos onkologijoje kėlimą bei mokslinius tyrimus onkologijos srityje. Pastaroji veikla ženkliai suaktyvėjo pervardijus Draugiją į Lietuvos onkologų draugiją. Onkologai praktikai, ir mokslininkai, dirbantys onkologijoje, 1957 m. susibūrė į Lietuvos onkologų mokslinę draugiją siekdami bendro tikslo kovojant su žmonijai grėsminga liga. Pažymėtina, kad nuo 1956 m. kovo iki 1957 m. rugsėjo dar veikė Vilniaus miesto onkologų draugija, kurios pirmininku buvo habil. dr. Borisas Luchtanas, sekretorius – dr. Viktoras Kutorga. Žvelgiant į praeitį šiandieniniu žvilgsniu, matyt, tai ir buvo pradžia, kai buvo pradėta puoselėti idėja apie mokslo ir praktikos vienovę.

Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos veikla buvo sustabdyta 1940 m. Kas vyko po to?
Iš tikrųjų Lietuvos kovos su vėžio liga draugija atkurta tik atgimstant Lietuvos valstybės nepriklausomybei, t.y. 1989 metais. 2002 metais ji pervadinta į Lietuvos onkologų draugiją. Tačiau, dar nesant atkurtai Lietuvos kovos su vėžio liga draugijai, nuo 1957 m. iki 1989 m. Lietuvos onkologai buvo susibūrę į Lietuvos (Respublikinę) onkologų mokslinę draugiją, esančią Sovietų Sąjungos onkologų draugijos sudėtine dalimi. Pažymėtina, kad šios Draugijos nariais buvo Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo instituto mokslo darbuotojai ir Respublikinio bei kitų miestų – Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – onkologinių dispanserių gydytojai. Lietuvos onkologų mokslinės draugijos posėdžių metu vykdavo gyvos diskusijos, buvo dalijamasi moksline ir praktine patirtimi. Taip išaugo kelios onkologų kartos.

 Kokių privalumų onkologams teikia narystė Draugijoje?

(Prof. J. Didžiapetrienė). Atsakant į šį klausimą tinka gerai žinomas paprastas posakis „žaisti komandoje kur kas geriau negu varžytis vienam“. Rimtai kalbant, tai  pirmiausia Draugijos nariai turėjo daugiau galimybių stažuotis užsienyje, buvo lengviau gaunama parama konferencijoms organizuoti bei leidiniams publikuoti. Konkrečiu pavyzdžiu galėtų būti 1997 m. surengta konferencija „Vėžio profilaktikos teoriniai ir praktiniai aspektai“. Šią konferenciją organizavo Lietuvos onkologijos centras, Lietuvos kovos su vėžio liga draugija remiant Tarptautinei kovos su vėžiu sąjungai. Šioje konferencijoje buvo pateikti duomenys apie Lietuvoje atliekamus profilaktikos tyrinėjimus ir praktinę veiklą, aptartos Baltijos regiono vėžio profilaktikos problemos ir perspektyvos. Lietuvos kovos su vėžio liga draugija aktyviai dalyvavo organizuojant ir I Lietuvos onkologų-chemoterapeutų konferenciją.

Per Lietuvos kovos su vėžio liga draugiją užmegzti ryšiai  su kitų pasaulio šalių onkologų draugijomis, kurios vėliau parėmė mūsų veiklą. Amerikos vėžio draugija padėjo išleisti mūsų Draugijos narių parengtus leidinius „Vėžio profilaktikos pagrindai“, „Antioksidantai onkologijoje:nauda ir vartojimo rizika“ ir kt.  Tokių pavyzdžių yra pakankamai daug. Draugija aktyviai dalyvavo organizuojant Baltijos šalių konferencijas.

Pasigirsta nuomonių, jog draugijos yra paprasčiausia atgyvena ir jos neturi ateities. Tuo tarpu oponentai teigia, kad tokios draugijos neišnyks ir kad naujų veiklos formų paieškos tikrai duos rezultatų. Lengviausia yra sugriauti, kas jau yra sukurta ir, suprantama, sudėtingiau yra tai tobulinti. Sveikintina, kad yra įregistruota nauja visas draugijas bei asociacijas vienijanti Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacija, bet tai nereiškia, kad šios asociacijos tikslas turi visiškai sutapti su Lietuvos onkologų draugijos tikslu. Pastarosios draugijos tikslas ir toliau lieka, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos bei tarptautinėmis draugijomis, skleisti onkologines žinias, rūpintis narių profesiniu tobulinimusi, palaikyti ryšį su pacientų organizacijomis. Taigi, Lietuvos onkologų draugija, 2012 m. tapusi minėtos Asociacijos centrine ašimi, turi dar glaudžiau sujungti onkologijos ir jai artimų sričių specialistus bei pacientus, daryti įtaką LR Seimui ir Vyriausybei siekiant bendromis jėgomis pagerinti vėžio kontrolę Lietuvoje.

Ko palinkėtumėte Lietuvos onkologų draugijai 80-ojo jubiliejaus proga?

(Prof. J. Didžiapetrienė). Nepaisant medicinos pažangos, naujausių vėžio profilaktikos, diagnostikos ir gydymo metodų bei onkologų profesinės patirties, buvo ir lieka itin svarbios mūsų pastangos būti arčiausiai sveiko bei sveikstančio žmogaus. Tad medikų draugijos, tarp jų Lietuvos onkologų draugija, turi mokyti  kiekvieną saugoti savo sveikatą, o susirgus pasitikėti medikų gebėjimu padėti nugalėti ligą.

(Prof. L. L. Griciūtė). Lietuvos onkologų draugijai reikėtų skatinti aktyvius mūsų visuomenės atstovus tapti draugijos nariais, kaip tai yra daugelyje užsienio šalių.